Nuo tikslo prie dienos veiksmo: kaip pasiekti tikslus nuosekliai

Svarstant, kaip pasiekti tikslus, dažnai daugiausia dėmesio skiriama galutiniam rezultatui: ką norime pakeisti, sukurti ar užbaigti. Tačiau rezultatas dar nepasako, nuo ko pradėti šiandien. Tarp užrašyto tikslo ir atlikto darbo reikia aiškaus ryšio: konkretaus veiksmo, jam skirtos vietos dienoje ir būdo patikrinti, kas iš tiesų padaryta. Būtent taip tikslas tampa kasdiene veiksmų seka, o ne vien ketinimu, prie kurio sugrįžtame turėdami laisvo laiko.

Tikslas nurodo kryptį, bet nepakeičia užduoties

Formuluotės „noriu daugiau skaityti“, „sieksiu geresnės profesinės padėties“ ar „pradėsiu savo projektą“ nusako norą, tačiau palieka daug neatsakytų klausimų. Koks rezultatas būtų pakankamai aiškus? Ką reikėtų atlikti pirmiausia? Pagal ką vakare spręstumėte, kad pajudėjote į priekį?

Pradėkite nuo rezultato, kurį galėsite atpažinti. Pavyzdžiui, vietoje abstraktaus ketinimo tobulinti profesinius įgūdžius galima pasirinkti parengti konkretaus darbo pavyzdį. Tai nėra universali tikslo formulė, tačiau ji padeda atskirti norimą pokytį nuo neapibrėžto užimtumo.

Toliau užrašykite, kokių tarpinių darbų reikės tam rezultatui pasiekti. Šis sąrašas dar nėra dienos planas. Jo paskirtis – parodyti kelią ir padėti pasirinkti artimiausią prasmingą žingsnį.

Nuo galutinio rezultato pereikite prie artimiausio žingsnio

Didelis darbas tampa aiškesnis, kai jį skaidome ne vien pagal temas, bet ir pagal atliekamus veiksmus. „Dirbti su projektu“ yra plati kryptis. „Parašyti pirmos dalies juodraštį“ jau yra užduotis, turinti apčiuopiamą rezultatą.

Patikrinkite, ar veiksmą galima pradėti

Gera dienos užduotis atsako į tris klausimus:

- Ką konkrečiai darysiu? - Su kokia medžiaga, dokumentu ar darbo dalimi dirbsiu? - Koks požymis parodys, kad šiandienos užduotis atlikta?

Jei atsakymui reikia ilgo paaiškinimo, užduotis tikriausiai dar per plati. Ją verta susiaurinti iki tokio darbo, kurį galima pradėti be papildomo planavimo. Pavyzdžiui, „pasiruošti pristatymui“ galima pakeisti į „užrašyti tris pagrindines pristatymo mintis ir kiekvienai parinkti po pavyzdį“.

Svarbu nesupainioti mažo veiksmo su menkaverčiu veiksmu. Nedidelė užduotis prasminga tada, kai jos rezultatas reikalingas kitam žingsniui. Vien dokumentų tvarkymas nebūtinai artina prie tikslo, jeigu šiandien svarbiausia sukurti jų turinį.

Pasirinkite vieną svarbiausią dienos veiksmą

Dienoje gali būti daug pareigų, todėl vienas svarbiausias veiksmas nereiškia, kad visi kiti darbai išnyksta. Tai reiškia, kad aiškiai įvardijate prioritetą, tiesiogiai susijusį su pasirinktu tikslu. Jis neturėtų likti paslėptas tarp smulkių administracinių užduočių.

Renkantis prioritetą naudinga paklausti: jeigu šiandien šiam tikslui atlikčiau tik vieną darbą, kuris labiausiai palengvintų tolesnį žingsnį? Atsakymas padeda vertinti ne užduoties patogumą, o jos reikšmę.

Numatyti laiką svarbiau nei laukti progos

Pasirinktam veiksmui skirkite konkrečią vietą dienoje. Tai gali būti aiškus laikas arba sąsaja su jau vykstančia veikla, pavyzdžiui, darbo pradžia. Esmė – iš anksto nuspręsti, kada pradėsite, užuot kiekvieną kartą iš naujo derėjusis su savimi.

Įvertinkite ir realias aplinkybes. Jei diena užpildyta susitikimais, užduoties apimtis turėtų tai atspindėti. Mažesnis, bet aiškiai užbaigiamas darbas yra sąžiningesnis pasirinkimas nei planas, kuriam kalendoriuje nėra vietos.

Vakare vertinkite atlikimą, o ne vien savijautą

Ieškant atsakymo, kaip pasiekti tikslus, verta atskirti pastangas nuo rezultato. Galima visą dieną jaustis užsiėmus ir nepadaryti pasirinkto darbo. Taip pat galima per trumpą darbo laiką užbaigti svarbią užduotį, nors diena neatrodys itin produktyvi.

Vakaro peržiūrai pakanka aiškiai užfiksuoti, ar svarbiausias veiksmas atliktas, kas liko nepadaryta ir kodėl. Priežastį aprašykite konkrečiai: trūko informacijos, užduotis buvo per didelė, laiką užėmė neatidėliotinas darbas. Tokia formuluotė naudingesnė už bendrą savęs vertinimą „man trūksta disciplinos“.

Peržiūros paskirtis nėra pateisinti kiekvieną nukrypimą ar save bausti. Ji padeda priimti kitą sprendimą: sumažinti užduotį, pašalinti kliūtį, pakeisti darbo laiką arba tęsti tai, kas veikia.

Dienos darbus susiekite su ilgesnėmis peržiūromis

Vienos dienos rezultatas ne visada parodo, ar pasirinkta kryptis tinkama. Todėl pravartu periodiškai atsitraukti nuo užduočių sąrašo ir įvertinti bendrą vaizdą. Ar atlikti darbai artina prie numatyto rezultato? Ar neatsirado veiklų, kurios užima laiką, bet nebėra reikalingos?

Savaitės peržiūroje galima patikrinti užduočių apimtį ir pasikartojančias kliūtis. Ilgesnio laikotarpio peržiūra leidžia grįžti prie paties tikslo: kas jau pasiekta, kas pasikeitė ir kokių sprendimų reikia toliau. Tai galimybė koreguoti planą pagal faktinę eigą, neatsisakant atsakomybės už pasirinktą kryptį.

KODEKSAS 90: struktūra kasdieniam darbui

KODEKSAS 90 yra 329 puslapių knyga – praktinė 90 dienų sistema. Ją sudaro sutartis su savimi ir devyni vartai; kiekviena diena turi rytinę įžangą, vieną svarbiausią veiksmą ir vakaro auditą. Sistemoje taip pat numatytos savaitės stotelės bei 30, 60 ir 90 dienos peržiūros.

Ši struktūra apima dienos darbą ir periodinį jo įvertinimą. Praktinis skaitytojo uždavinys lieka konkretus: savo tikslą susieti su svarbiausiu veiksmu, o vakare sąžiningai įvertinti jo atlikimą. Pati struktūra nepakeičia sprendimų ir darbo, tačiau suteikia jiems aiškią seką.

Knygos kaina – 49,99 €. Jei ieškote praktinės 90 dienų sistemos, su KODEKSAS 90 galite susipažinti svetainėje kodeksas90.lt.

Pradėti galima nuo vieno sakinio: „Šiandien mano tikslui svarbiausia atlikti…“ Užbaikite jį konkrečiu darbu, numatykite pradžios laiką ir vakare patikrinkite rezultatą. Taip bendras ketinimas įgauna šiandienos užduoties formą.

Kur pamatyti sistemą

- Ką gauni knygoje - Kas knygos viduje - Dažniausi klausimai

KODEKSAS 90 — 329 puslapių 90 dienų sistema už 49,99 €. Užsakyti knygą